Gupijos akvariume: priežiūra, šėrimas ir laikymo sąlygos

Gupijos (Poecilia reticulata) dažnai pasirenkamos pirmajam akvariumui. Jos aktyvios, spalvingos ir gerai prisitaiko prie įvairių sąlygų, tačiau žodis „nereiklios“ neturėtų reikšti, kad galima praleisti akvariumo paleidimą, vandens tyrimus ar reguliarią priežiūrą.

Kas yra gupijos ir kam jos tinka?

Gupijų natūralus paplitimas siejamas su šiaurine Pietų Amerikos dalimi ir Karibų regionu. Akvariumuose laikoma daug selekcinių formų, kurios skiriasi spalvomis, pelekų forma ir kartais jautrumu aplinkos pokyčiams.

Pradedančiajam gupijos gali būti geras pasirinkimas, jeigu akvariumas jau paleistas, šeimininkas pasirengęs stebėti vandens kokybę ir iš anksto apgalvotas galimas jauniklių skaičiaus augimas.

Kokio akvariumo reikia gupijoms?

Erdvė ir grupės dydis

Gupijos yra socialios ir aktyvios žuvys. FishBase akvariumo gairėse minima bent penkių individų grupė ir ne trumpesnis kaip 60 cm akvariumas. Tai yra pradinė, o ne universali formulė: realų žuvų skaičių lemia akvariumo tūris, forma, filtracija, augalai ir kitų gyventojų skaičius.

Jeigu laikomi patinai ir patelės, reikia iš anksto numatyti dauginimąsi. Gupijos yra gyvavedės, o patelės gali atsivesti jauniklių pakartotinai. Tankūs augalai ir slėptuvės suteikia mailiui daugiau galimybių išlikti, todėl populiacija gali augti greičiau, nei tikėtasi.

Filtravimas, temperatūra ir priežiūros ritmas

Filtras turi veikti nuolat ir būti pritaikytas akvariumo apkrovai. RSPCA gupijoms pateikia 22–28 °C temperatūros intervalą, tačiau svarbiausia vengti staigių svyravimų ir įvertinti konkrečios grupės kilmę bei kitų rūšių poreikius. Vandens parametrus reikia tikrinti testais, o ne spręsti vien pagal tai, kad vanduo atrodo skaidrus.

Dalinių vandens keitimų dažnis ir kiekis priklauso nuo žuvų skaičiaus, šėrimo, augalų ir tyrimų rezultatų. Filtro medžiagos neturėtų būti plaunamos po chloruotu vandentiekio vandeniu, nes taip galima pažeisti naudingų bakterijų koloniją.

Šėrimas ir kasdienė stebėsena

Gupijos minta įvairiu maistu. Praktikoje patogu rinktis visavertį, jų dydžiui tinkamą pašarą ir papildyti racioną pagal gamintojo bei specialisto rekomendacijas. Duokite tiek, kiek žuvys suėda per trumpą laiką, o nesuėstą maistą pašalinkite. Perteklinis šėrimas greitai didina biologinę apkrovą.

Kasdien stebėkite apetitą, plaukimo pobūdį, kvėpavimą, pelekus ir tai, ar kuri nors žuvis nėra nuolat persekiojama. Staigus vangumas, suspausti pelekai, dažnas buvimas prie vandens paviršiaus ar neįprastas slapstymasis pirmiausia yra signalas patikrinti temperatūrą, filtrą, amoniaką ir nitritus. Tai nėra diagnozė; jei būklė blogėja, reikalinga žuvų sveikatą išmanančio specialisto ar veterinarijos gydytojo konsultacija.

Su kokiomis žuvimis gupijos gali būti laikomos?

Vien rūšies pavadinimo nepakanka. Reikia palyginti suaugusių žuvų dydį, vandens poreikius, aktyvumą, grupės dydį ir elgseną. Ilgi gupijų pelekai gali sudominti pelekus kandžiojančias žuvis, o didesnės rūšys gupijas gali vertinti kaip grobį.

Apie laikymą kartu su gaideliu skaitykite atskirame gide „Gupijos ir gaidelis viename akvariume“. Svarbu turėti atsarginį atskyrimo planą, nes net tos pačios rūšies individų temperamentas skiriasi.

Kada verta kreiptis į specialistą?

Pagalbos verta prašyti prieš didinant žuvų skaičių, keičiant filtrą, derinant kelias rūšis ar pastebėjus pasikartojančius vandens kokybės svyravimus. Jei tai pirmasis akvariumas, pradėkite nuo gido „Akvariumo žuvys pradedantiesiems“ ir bendros akvariumo priežiūros apžvalgos.